Neatzymeti mana vaikai chinajes jau katras laiks. Reiks atzymet!
Abu eidami i darzeli pakaitom serga, sloga jei vienam praeina, tai po keliu dienu pareina, o tada kitam gal trumpai praeina nu ir t.t. Zodziu pasergam vis, Herb dbr sirgo, tai nejo i darzeli visai. Naktimis su vaikais kartu nemiegam visi, nes tie neprakvepuoja nuo slogos ir rekia pastoviai, zodziu, durdomas verda. Sian islydejom teta Egle, pabuvo tik diena. Pries kelias svaites sese Gabyte buvo savaitele, tai irgi atrakcija. Mama buvo i Londona islekusi, tai su teciu vaikai gyveno, gerai buvo. Kai pries tai tetis buvo Venecijoje, mama kentejo nuo vaikuciu pabyruciu
Siaip i darzeli megsta eit Kristupas, o Herbertas tai per mazas matyt zinot ko nori. Nors Kristupo etapas jau kuri laika neapsisprendimo tesiasi, sako kad nori, po to staigia nenoriu to paites, ir visai neaisku ko nori, rekia ir zviega tuo momentu, taip pat naktimis tokie priepuoliai vyksta, tai kazkaip baisoka net, bet parekia ir praeina, tada jau nori daryt tuos pacius dalykus, kuriu pries minute nenorejo niekaip. Paismusa vaikai tarpusavy, aisku kas laimi, o kas labiau rekia, bet bus matyt kaip cia vystysis, nes Herberts prie manes viena karta irgi priejo prie Kristupo ir trinktelejo, tada Kr – oho, ir atgal, nu ir vo, musiai… Kristupas naime neklauso visai, nevalgo pats, ir daznai ypac per tuos priepuolius, sako kad nemoka, beveik visko tada gaunasi, nei miegot, nei sisi daryt, nei piest, nei viso kito, ka is tikro gerai moka. Tai konfjuzas isijungia kaip reikalas, ant ausu pastato tevus ir pats trimituoja visa gerkle… Herbertas jau senai pries ka darydamas neger zino is anksto ir pries darydamas sako NENENE, o tada ima ir daro, kartais dar pasiziuri i mane
Sokam cia vis pagal muzika, Herbertas labiausiai, tik isgirsta koki ritma ziurek jau kojom juda, linguoja, rankos pakeltos siubuoja, ypac kai sedi kedutej savo, nu bet ir visada, sokejas auga, Kristupas kiek maziau dabar soka, bet pasoka, kai paprasai, pasokineja labiu linksmai